- Viso geriausio, mieloji, ir atminkite: atleisti, atleisti ir dar kartą atleisti! Tris kartus per dieną, po valgio! Būkite sveika! Sekantis…
- Laba diena, daktare!
- Laba diena. Kuo skundžiatės?
- Sielą maudžia. Juk jūs sielos gydytojas?
- Žinoma. Ar jūsų sielą kažkas sužeidė?
- Nežinau. Galbūt… Aš jos lyg ir nejaučiu. Aš apskritai silpnai jaučiu, pavyzdžiui – nemoku pasakyti “myliu”.
- Tikrai? Na, tai paplitęs susirgimas. Pabandykite įkvėpti. Giliau, dar giliau… Kodėl jūs taip įsitempusi?
- Negaliu giliau kvėpuoti. Man gniaužia kvapą.
- Taip ir užrašysime: neleidžiate sau kvėpuoti pilna krūtine. O dabar nekvėpuokite. Dar ne, dar… Viskas, įkvėpkite. Panašu, kad jums tai įprasta – nekvėpuoti?
- Kodėl? Aš lyg ir kvėpuoju…
- Būtent: “lyg ir”. O iš tiesų tik apsimetate. Juk jūs bijote atsiverti. Visus savo jausmus slopinate. Neleidžiate sau jų išreikšti!
- Bet juk tai nepadoru – rodyti savo jausmus. Aš juos užgniaužiu vos užgimusius.
- Štai ir išryškėjo jūsų kvėpavimo problemų priežastys. Jūs prikaupėte daugybę vos užgimusių jausmų: jų pilna krūtinė. Todėl ir negalite giliai kvėpuoti. O užgniauždama savo jausmus jūs darote nusikaltimą prieš save pačią!
- O ką turėčiau su jais daryti?..
- Pripažinti, kad jie yra, įvardinti juos ir leisti jiems būti.
- Bet gal aš vėliau su jais išsiaiškinsiu. Aš juk ne dėl to atėjau, o todėl, kad nemoku pasakyti “myliu”.
- Na, gerai, leiskite, aš jūsų paklausysiu.
- Oi, ne! Man jau baisu!
- Štai ir jūsų baimes atradome! Bet juk jums neskauda, ko bijote?
- Skausmo bijau, nenoriu, kad skaudėtų.
- Na va… O kas jums sukelia skausmą?
- Kai suklystu. Kai apgauna. Kai įžeidžia. Daug kas…
- Mieloji, bet juk jūs tiesiog bijote mylėti!
- Aš? Bijau? Prie ko čia baimė?
- Juk meilė – visa aprėpiantis skrydis! Ar ne taip? Skrydis su pakilimais, posūkių viražais.. ji negali būti baili.
- Aš žinau, daktare. Esu tai patyrusi.
- Ir todėl dabar jūs bijote.
- Taip, bijau: kad nesupras, atstums, apgaus…
- Todėl ir nuslopinote savo jausmus ir taip apsisaugojote nuo galimo skausmo. Todėl jums ir sunku pasakyti “myliu”… Žinote, jūsų liga lengvai pagydoma! Pirmiausia išmokite mylėti save. Jei mylėsite save, išmoksite išreikšti savo jausmus ir atrasti tai, kas jus džiugina gyvenime.
- Reiškia, aš nemyliu savęs?.. O kaip išmokti save mylėti?
- Paprastai: mokykitės įsiklausyti į save, suprasti savo pojūčius. Juk ko jūsų bepaklausčiau, jūs atsakote: “nežinau”, “nejaučiu”. Jei jūs tokia neatidi sau, tai kaip kiti gali jus suprasti?.. Taip pat išmokite džiaugtis savo pasiekimais, savo gyvenimu.
- Na… aš pabandysiu.
- Ir puiku! Vykdykite mano nurodymus, ir greitai pajusite, kaip jūsų širdyje atsilaisvins vieta meilei. Šiam kartui viskas: medicina tarė savo žodį – dabar viskas jūsų rankose!
- Palaukite, daktare! Bet kaip ta vieta meilei atsilaisvins, jei ten tiek visko prisikaupė?..
- Taip, taip… daug prikaupėte tų nuslopintų jausmų… daug!
- Tai ką su jaus daryti?
- O štai čia, mieloji, vienintelis patikimas receptas: atleisti, atleisti ir dar kartą atleisti! Tris kartus per dieną, po valgio! Būkite sveika! Sekantis…
(Autorius nežinomas)
Prev Next